Straipsniai » Butų vagys – vis įžūlesni

Butų vagys – vis įžūlesni



Rytą – dar turtingas, vakare – be vertingiausių daiktų. Vis daugiau kretingiškių, grįžusių po darbo namo, laukia nemaloni staigmena – vagių nusiaubtas butas. Ilgapirščiai griebia viską: nuo butelio aliejaus iki šaldytuvo. VE.LT projektai Maistas į namus  Archyvas Skelbimai Renginiai Prenumerata Reklama Kontaktai Paieška    Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkas M. Martišius teigė, kad gyventojai gali komisariate nemokamai pažymėti savo daiktus. 'Pajūrio naujienų' nuotr.

Kiekvieną savaitę Kretingos policija sulaukia pranešimų apie apvogtus butus. Nukentėjusiųjų skaičius nuolat auga: neseniai į policiją kreipėsi Kūlsodžio kaimo gyventoja, iš kurios namo dingo butelis aliejaus, acto, 3 litrai benzino, indas pomidorų padažo, majonezas, uogienė, 1 kg svogūnų, skystas muilas, radijo imtuvas, kvepalai. Vagis į namą pateko išdaužęs lango stiklą.

Visgi dažniau butų vagys renkasi ne maisto produktus, o vertingesnius daiktus: pinigus, banko mokėjimo korteles, įvairius dokumentus, tauriųjų metalų papuošalus, fotoaparatus, kompiuterius, kitokią techniką.

Pasijautė kaip paniekinta

Per vieną dieną savo užgyvento turto netekusi kretingiškė pedagogė teigė, kad radusi vagių nusiaubtą butą pasijautė lyg būtų apspjaudyta.

"Didžiausiam priešui tokio siaubo nelinkėčiau. Lyg po taifūno – visi daiktai suversti į vieną krūvą. Turtas buvo uždirbtas per visą gyvenimą, doru darbu ir savo protu. Ir štai – grobuoniškai imama, čiumpama. Iš galvos neišeina, koks niekšas taip galėjo padaryti, kas jį pagimdė“, - kalbėjo moteris, kuri ir praėjus keletui dienų negalėjo susitaikyti su vagyste.

Pensininkė patyrė 12 tūkst. Lt materialinių nuostolių – vilties, kad pavyks vėl tiek užsidirbti, nėra. Moteriai apmaudu ir dėl to, kad neteko širdžiai mielų daiktų: brangiame fotoaparate bei nešiojamame kompiuteryje buvo artimųjų, kelionių įspūdžių nuotraukų, įvairių duomenų.

"Turtas užgyvenamas, o tų akimirkų nuotraukose neatkursi. Dingo ir vienetinių bei antikvarinių daiktų, pavyzdžiui, papuošalų“, - sakė pašnekovė. Moteris mano, kad vagys matė, kaip ji rytą autobusu išvažiavo į Klaipėdą, ir stebėjo jos butą. Pirmoje dienos pusėje, kai įvyko vagystė, namuose nebuvo ir laiptinės kaimynų, tarp kurių yra ir pensininkų.

Nukentėjusiosios nuomone, padažnėjusios vagystės iš butų rodo smukusią tautos moralę.

"Nusikaltėliai jaučiasi nebaudžiami. Tai susiję su valstybės politika. Į ką panašu, kad mūsų mažoje šalyje turime vienas kito bijoti, įtarinėti ir užsitverti penkeriomis durimis“, - požiūrį išdėstė moteris.

Ragina vienytis kaimynus

Kretingos rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Tomas Mikelkevičius informavo, kad vagysčių iš butų padaugėjo: per keturis šių metų mėnesius užfiksuotos 166 nusikalstamos veikos, kurių beveik pusę sudaro vagystės. Į gyvenamąsias patalpas įsibrauta 27 kartus. Pernai per tą patį laikotarpį ilgapirščiai gyvenamosiose patalpose buvo apsilankę 4 kartus.

"Dažniausiai vagys patenka sugadinę durų spyną arba per langą. Vagys butus plėšia pirmoje dienos pusėje, kai suaugusieji - darbuose, o vaikai – mokyklose. Įsibrovėliams svarbiausia apsisukti per kuo trumpesnį laiką – bute jie neužtrunka ilgiau 5 min. Mūsų rajone nėra nė vieno apvogto buto, kurio durys būtų šarvuotos. Praverstų plastikiniams langams įrengti ir papildomus apkaustus“, - sakė T. Mikelkevičius.

Pareigūnas patarė vertingų daiktų nepalikti gerai matomose vietose, juos laikyti seife arba saugyklose, butą apsaugoti signalizacija.

T. Mikelkevičius atkreipė dėmesį į vagystės iš butų planavimo ženklus: skirtingu paros metu nepažįstami asmenys skambina į namų telefoną arba į duris ir ko nors teiraujasi, pavyzdžiui, žmogaus išgalvota pavarde. Taip vagys stebi butą, renka informaciją, kas iš namiškių kokiu laiku būna namuose.

Pasak pareigūno, reikėtų atkreipti dėmesį ir pranešti policijai, jei prie namų ilgai stovi nepažįstamas automobilis, jis lėtai pravažiuoja, jame sėdintys žmonės įtartinai atrodo, kažko lūkuriuoja. Negerų kėslų gali turėti ir nepažįstami asmenys, kurie vaikšto po laiptinę, skambinėja į daugelį durų arba stoviniuoja prie namų.

"Iš kaimynų gauta informacija yra aukso vertės. Jei kaimyno bute girdisi gręžimas, kalimas, tai nebūtinai reiškia, kad daromas remontas. Gali būti, kad jame jau "šeimininkauja“ vagys“, - sakė T. Mikelkevičius.

Kretingoje kol kas nėra saugios kaimynystės grupių, tačiau jos sparčiai populiarėja didžiuosiuose šalies miestuose. Saugios kaimynystės pagrindas – stipri bendruomenė, kuri bendrauja, stebi ir seka pasirodžiusius nepažįstamus asmenis, įsirengia stebėjimo kameras. Kaimynai turi vienas kito kontaktus, prieš išvykdami ilgesniam laikui perspėja vieni kitus, paprašo pasaugoti, iš pašto dėžučių išimti korespondenciją. Todėl žmogus, išgirdęs triukšmą už sienos ir žinodamas, kad kaimynas išvykęs, supras, jog vykdoma vagystė, ir paskambins policijai.

Namų bendrijų atstovai, kurie norėtų steigti saugios kaimynystės grupę, dėl konsultacijos gali kreiptis į Policijos komisariatą.

Draudžia turtą

Padažnėjus buto vagystėms, gyventojai vis labiau domisi ir būsto draudimu – pastebi bendrovės "Lietuvos draudimas“ draudimo konsultantė Lolita Šilianskienė.

"Nors ir krizė, bet daugiau žmonių domisi būsto draudimu, svarsto įvairias draudimo galimybes. Statistikos duomenimis, tik kas penktas lietuvis galėtų savo jėgomis iš karto atlyginti 5 tūkst. Lt dydžio žalą. Draudžiasi tie, kurie nori ramiai miegoti ir rūpinasi savo turtu“, - įsitikinusi L. Šilianskienė.

Pasak jos, galima rinktis: apdrausti tik pastatą; tik namuose esantį turtą; arba rinktis kompleksinį draudimą.

L. Šilianskienės teigimu, draudimo kainų sistema yra lanksti, todėl ir įmokų dydžiai yra "įkandami“ daugeliui.

Jei butas apvagiamas, apie tai reikia iš karto pranešti policijai ir per tris darbo dienas - draudimo kompanijai. Jei patirti didesni negu 2 tūkst. Lt nuostoliai, tada į vietą įvertinti žalą kviečiamas ekspertas. Esant mažesniems nuostoliams, ekspertas atvyksta ne kiekvienu atveju.

Žymi daiktus

Policijos departamentas Kretingos rajono policijos komisariatui skyrė priemonių, reikalingų daiktams žymėti. Anot Operatyvaus valdymo poskyrio viršininko Mariaus Martišiaus, gyventojai turi galimybę savo daiktus pažymėti nemokamai.

"Specialiu žymekliu tam tikrose vietose yra užrašomas skaičių ir raidžių derinys. Užrašas yra nematomas – jis pastebimas tik žymėjimo vietą apšvietus specialiu žibintuvėliu. Pagal kodą galima nustatyti, kokiame komisariate daiktas buvo pažymėtas ir kam jis priklauso. Daiktų kodai ir jų savininkų duomenys yra registruojami žurnale. Žymėti galima įvairius vertingus daiktus, pavyzdžiui, video ir audio aparatūrą, dviratį, netgi mobiliuosius telefonus“, - paaiškino M. Martišius.

Gyventojai daiktus, kuriuos nori pažymėti, gali atnešti į Policijos komisariatą. Būtina turėti nuosavybės teisę įrodantį dokumentą bei asmens tapatybę įrodantį dokumentą.

Darbo laikas: antradieniais nuo 8 iki 12 val.; ketvirtadieniais nuo 13 iki 17 val. Visa informacija apie daiktų žymėjimą suteikiama paskambinus į policijos komisariatą telefonu 79100. Paskambinus šiuo telefonu taip pat galima susitarti, kad pareigūnai atvyktų į namus pažymėti didelių gabaritų ar sunkius daiktus, pavyzdžiui, baldus, buitinę techniką.

Pasak M. Martišiaus, policijos pareigūnai susidurdavo su problema, kai radus vogtų daiktų, nebuvo žinoma, kam jie priklauso. Ypač sudėtinga nustatyti šeimininkus, jei jie nesikreipė į policiją arba vagystė įvyko seniai.

 

Šaltinis: Vakarų Ekspresas 2009 m. Gegužės 23 d.,

PAJŪRIO NAUJIENOS

Powered by Etomite CMS.